- slapukas
- 2 slapùkas, -ė smob. (2) Š 1. R, MŽ, K, LsB516, KŽ, Šl, PnmA, Jrb kas būna atsiskyręs nuo kitų, vengia viešumos: Kurs su kitais žmonėmis susieiti vengia, bijos, slapùkas KII26. Nebūk tu tokis slapùkas: pamatė žmogų, tai jau ir bėga kavotis Alv. Tei nedrensu, tokia slapùkė buvau Erž. Tu kaip slapùkas: tavęs niekur negalima rasti Mrj. | Tik kaleno į stuobrius geniai slapukai A.Vien. Lakštingala – tankumynų gyventoja, slapukė, mėgstanti vienatvę sp. Jerubė yra slapukė, ir retai kada ją tepamatysi Blv. Mūsų girių slapukas laukinis karvelis rš. Kai ganydavai, žinodavai, katrie arkliai slapùkai, tai susirenki, būdavo, iš vakaro Slm. Slapùkas arklys sunku miške atrast Ėr. Slapùkė karvė Sl. 2. RtŽ, DŽ, NdŽ, KŽ kas slapstosi nuo ko, būna pasislėpęs: Užrodė anojė slapùką, kurs slapos J. Vokiečiai buvo įsakę, kad jokio slapùko nepriimtume Kair. Tėvas nepatenkintas, kad jo sūnus slapukas, o ne kovotojas sp. 3. N kas dirba, daro ką slaptai, pasislėpęs: Slapùkai korespondentai NdŽ. Slapùkės (slapta dedančios ir perinčios) vištos viščiukai būna labai baugūs Bgt. Pas mus buvo daug slapùkų (brakonierių): jie šaudė žvėrelius slapta Kn. 4. N, K, BŽ517, Šl, Alk slapus, neatviras žmogus: Jin baisi slapùkė – nieko nesako Pc. Tu kaip ir slapùkas: sužinojom apie veselias tą pačią dieną Slm. Kas galėjo manyti, kad tokį slapuką žentą gausiu! B.Sruog. Stuokai pikta, kad žmona vis slapukė, vis kurapka apsimetusi, su juo nenori pasitarti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.